Valdemaras Martinkėnas
| Valdemaras Martinkėnas |  Lietuva
|
| Gimė – 1965 m. kovo 10 d., vieta Krokialaukis | |
| Mirė – 2004 m. liepos 20 d., Nova Gorica | |
| Amplua | vartininkas |
  Krokialaukis Krokialaukis | |
 Lietuva 1991–1997 m. |
19 rung. (0 įv.) |
| Jaunimo komandos | |
| SM Alytus | 1977 m. |
| ISM Panevėžys | 1983 m. |
| ASMM Vilnius | 1982–1984 m. |
| Klubinės komandos | |
| Dunamo Tallinn | 1984 m. |
| Zvezda Tallinn | 1984–1986 m. |
| Vostok Kaliningrad | m. |
| Atlantas Klajpeda | 1987–1988 m. |
| Žalgiris Vilnius | 1989–1991 m. |
| Dinamo Kiiv | 1991–1993 m. |
| FC Wil | 1994–1996 m. |
| Haka Valkeakoski | 1996 m. |
| SK Lelle | 1996–1997 m. |
| KAMAZ Nabereznye Celny | 1997 m. |
| Kareda Šiauliai | 1998–1999 m. |
| FC Kuressaare | 2000 m. |
| Treniruotos komandos | |
| Kareda Šiauliai | 1999 m. |
| Flora Tallinn | 2003–2004 (asist.) m. |
| Estijos futbolo rinktinė | 2003–2004 (asist.) m. |
Valdemaras Martinkėnas (1965–2004), Lietuvos futbolininkas, rinktinės vartininkas (1991–1997), futbolo treneris. Vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolo vartininkų.
Biografija
Gimė Krokialaukyje (Alytaus rajonas). Pirmasis treneris – Antanas Bytautas (Alytus). Futbolą pradėjo žaisti Alytaus sporto mokykloje.[1] 1982 m. atsidūrė „Žalgirio“ dublerių komandoje. Patekęs į armiją žaidė Talino ir Karaliaučiaus komandose.
Žuvo Slovėnijoje šokdamas nuo kranto į nežinomą vandens telkinį.[2] Turėjo žmoną Nataliją ir tris vaikus.[3]
Pasiekimai
VIII SSRS tautų spartakiados čempionas (1983). Lietuvos ir Pabaltijo čempionas, bronzos medalininkas (1990), LFF taurės (1999) laimėtojas. Ukrainos (1993), 4 k. Estijos (1986, 2001-2003) čempionas. Estijos (1985) ir Ukrainos (1992) vicečempionas. Estijos supertaurės (2002, 2003) laimėtojas. Geriausias Lietuvos futbolininkas (1989, 1992).
Šaltiniai
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 3046 p.
- ↑ Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 517 p.
- ↑ Marytė Marcinkevičiūtė. „Alytaus sportas“. – Vilnius, leidykla „Homo liber“, 2005. ISBN 9955-449-86-1. // psl. 100