LGSF Kaunas
 Lietuva
|
† LGSF Kaunas | |||||
| ||||||
| Oficialus pavadinimas | Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija | |||||
| Įkūrimas | 1922 m. gegužės 27 d. | |||||
| Iširimas | 1944 m. | |||||
| Miestas | Kaunas | |||||
Klaida: nepavyko prisijungti prie duomenų bazės (Cannot access the database: :real_connect(): (08004/1040): Too many connections).
| ||||||
| http://www.futbolinis.lt/content/team/9822/lt/ | ||||||
Istorija
Klubo spalvos – raudona ir mėlyna. Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF) įkurta 1922 m. balandžio 25 d.,[1] nors oficiali įkūrimo data yra gegužės 27 d.[2] Ją įsteigė kūno kultūros darbuotojas Karolis Dineika ir profesorius Juozas Eretas. Tai vienas sėkmingiausių Kauno futbolo klubų tarpukaryje, buvo krikščionių demokratų partijos puoselėta sporto organizacija, kūno kultūra laikiusi sudėtine krikščioniško auklėjimo dalimi.[3] Jos pagrindą sudarė ateitininkų ir pavasarininkų sporto sekcijos bei savarankiški klubai. Organizacija turėjo per 80 skyrių. 1923–1930 m. leido laikraštį „Jėga ir grožis“. LGSF buvo stiprios futbolo, krepšinio ir lengvosios atletikos komandos. Ji buvo viena masiškiausių sporto organizacijų Lietuvoje, nors futbolo komandų turėjo mažokai.[4]
1924 m. Šiauliuose vykusiame pavasarininkų kongrese buvo surengta pirmoji LGSF sporto olimpiada.[5] 1925 m. LGSF buvo 2180 narių, veikė apie 80 skyrių, priklausė klubai LGSF Kėdainiai, LGSF Kybartai, LGSF Linkuva, LGSF Marijampolė, LGSF Panevėžys, LGSF Raseiniai, LGSF Rokiškis, LGSF Šakiai, LGSF Ukmergė, LGSF Utena, LGSF Vilkaviškis, 1939 m. Lietuvai atgavus Vilnių įsteigtas ir LGSF Vilnius skyrius.[6]
Į Lietuvos futbolo lygą LGSF įstojo tik 1926 m.,[7] mat šio žaidimo nemėgo K. Dineika. Tais metais įregistruota komanda B klasėje, 1928 m. perėjusi į A klasę. Futbolininkai viešėjo Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose. Prie organizacijos vairo stovėjo prof. B. Vitkus, būsimasis Žemės ūkio akademijos rektorius, jam talkino sumanus komandos vadovas Andrius Keturakis. LGSF komanda buvo stiprinama dviem būdais: kvietė gabesnius futbolininkus iš savo filialų periferijoje ir ugdė pamainą jaunimo ekipoje. Komanda buvo sudaryta iš naujos kartos žaidėjų, augusių Lietuvos nepriklausomybės metais. Klubo vadovai rūpinosi, kad komandos nariai ne tik gerai žaistų futbolą, bet ir tobulėtų kaip žmonės, kaip asmenybės. Išskirtinis komandos bruožas buvo labai rimtas požiūris į treniruotes, rungtynes, klubo tradicijų puoselėjimas.
1939 m. pavasarį LGSF buvo pirmoji Lietuvos komanda, apsilankiusi Lenkijoje po santykių su Lenkija atnaujinimo.[8] Ten ji sužaidė 7 rungtynes. Tų pačių metų vasarą LGSF pirmą ir vienintelį kartą tapo Lietuvos čempione.
1940 m. gegužės 11 d. LGSF dar spėjo laimėti Marijampolės futbolo turnyrą, kur finale įveikė Rygiškių Jono gimnazijos komandą 1-0.[9] 1940 m. rugsėjį LGSF veikla buvo uždaryta, 1941 m. pavasarį nemaža dalis žaidėjų perėjo į Dinamo Kaunas komandą,[10] tačiau 1941 m. 2-ojoje pusėje LGSF buvo vėl atkurta. Baigiantis II pasauliniam karui, 1944 m. vasarą klubas buvo išformuotas galutinai.[11]
|
Pasiekimai
- Kauno žaibo turnyras (1931)
- „Vasaros“ taurė (1932)
- Lietuvių tautinės olimpiados sidabras (1938)
Tarptautinės rungtynės
| Varžovas | Šalis | Rezultatas | Vieta | Data |
| Deutsche Jugendkraft | Vokietija | 2-3 | Lietuva | 1930-06 |
| Union Riga | Latvija | 3-1 | Kaunas | 1932-05-17 |
| Sport Tallinn | Estija | 0-0 | Kaunas | 1932-09-04 |
| RFK Riga | Latvija | 3-0 | Kaunas | 1933-05-30 |
| YMCA Riga | Latvija | 5-2 | Ryga | 1934-07-12 |
| Tervis Parnu | Estija | 4-1 | Estija | 1934-07-vid |
| TJK Tallinn | Estija | 5-1 | Kaunas | 1934-08-27 |
| Tervis Parnu | Estija | 5-1 | Kaunas | 1934-09-02 |
| YMCA Riga | Latvija | 1-1 | Kaunas | 1934-09-11 |
| SK Ceske Budejovice | Čekoslovakija | 2-3 | Lietuva | 1935 |
| Puhkekodu Tallinn | Estija | 0-5 | Talinas | 1935-07-16 |
| Estonia Tallinn | Estija | 2-3 | Talinas | 1935-07-17 |
| RFK Riga | Latvija | 0-0 | Kaunas | 1936-05-02 |
| Tervis Parnu | Estija | 1-0 | Pernu | 1936-08 |
| Tervis Parnu | Estija | 1-0 | Pernu | 1936-08 |
| Union | Estija | 0-0 | Pernu | 1936-08 |
| Tervis Parnu | Estija | 4-0 | Kaunas | 1937-05-20 |
| Kalev | Estija | 1-5 | Pernu | 1937-07-pab |
| Tervis Parnu | Estija | 3-1 | Pernu | 1937-07-pab |
| Olimpija Liepaja | Latvija | 3-2 | Kaunas | 1939-04-10 |
| Vilki Riga | Latvija | 0-0 | Kaunas | 1939-05-02 |
| Polonia Warszawa | Lenkija | 2-2 | Lenkija | 1939-05-pab |
| Brzesc Litewski XI | Lenkija | 7-1 | Lenkija | 1939-05-pab |
| Grodno XI | Lenkija | 2-4 | Lenkija | 1939-05-pab |
| Bialystok XI | Lenkija | 5-0 | Lenkija | 1939-05-pab |
| Smigly Wilno | Lenkija | 5-2 ir 5-2 | Lenkija | 1939-05-pab |
| Kispest Budapest | Vengrija | 5-4 | Kaunas | 1939-07-09 |
| Vasutas | Vengrija | 1-2 | Kaunas | 1939-07-21 |
| Sparta Praha | Čekoslovakija | 1-4 | Kaunas | 1939-07-03 |
Žymūs žaidėjai
- Kazys Brazauskas, 1933
- Jonas Bužinskas, 1933–1939
- Vladas Danilevičius, 1932–1934
- Stasys Dūda, 1933
- Bronius Galvičius, 1938–1940
- Voldemaras Jaškevičius, 1934–1935, 1938–1940
- Gediminas Kaminskas, 1936
- Juozas Klimas, 1934–1935
- Jonas Paulionis, 1937
- Stasys Skalskis, 1937–1938, 1940
- Antanas Sokolovas, 1933
- Jonas Šlyžius, 1938–1940
- Fridrichas Tepferis, 1931
- Juozas Znamenskas, 1933
Šaltiniai
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 1 (1919–1940 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 24 psl.
- ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 27–31 p.
- ↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, „Margi raštai“, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 48 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 71 p.
- ↑ Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 176 p.
- ↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, „Margi raštai“, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 49 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Ąžuolo šaknys“ (istorinė apybraiža). – Utena, leidykla „Indra“, 2007. ISBN 978-9955-676-55-3. // 11 p.
- ↑ http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/futbolas/lietuvoslenkijos_futbolo_rysiams__80_metu/
- ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: II dalis (1937–1940). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 432 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 229 p.
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 2 (1941–1952 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 16 psl.
[[{{{genitive}}} futbolo rinktinė|?]]