Lietuvos futbolo taurė 1968 m.
1968 m. | |
---|---|
Varžybos | Lietuvos futbolo taurė |
Sezonas | Lietuvos II futbolo lyga 1968 m., Lietuvos III futbolo lyga 1968 m., Lietuvos futbolo taurė 1968 m. |
http://almis.sritis.lt/ltualltables.html |
Varžybos prasidėjo 1968-06-22, baigėsi 1968-08-13.
Komandos į turnyrą pakviestos birželio 22 d. Turnyras rengtas siekiant vystyti futbolo masiškumą, kelti komandų žaidimo lygį, išaiškinti stipriausias rajonų, miestų ir respublikos komandas. Iš viso žaidė per 600 komandų.[1] Tai buvo TSRS kolektyvų futbolo taurės turnyro dalis – LTSR taurės laimėtojas įgijo teisę žaisti visasąjunginiame turnyre. Varžybos vyko trimis etapais:[2]
- I etapas vyko stambiuose sporto kolektyvuose ir rajonuose. Dalyvauti leista visoms įmonių, kolūkių, tarybinių ūkių, įstaigų, įmonių cechų ir skyrių, aukštųjų mokyklų fakultetų komandoms. Varžyboms vadovavo kolektyvų ir rajonų sporto tarybos. Etapas turėjo baigtis iki liepos 1 d. Į II etapą rajonas turėjo teisę deleguoti komandą tik tuo atveju, jeigu rajone įvyko taurės turnyras.
- II etapas apėmė varžybas miestuose ir zonose, jų nugalėtojai išaiškėjo iki liepos 15 d. Miestuose varžybas rengė miestų sporto tarybos. Rajonų turnyrų nugalėtojai buvo suskirstyti į 9 zonas, joms vadovavo miestų, kuriais pavadintos zonos, sporto tarybos:
- 1. Kretingos zona – Kretinga (rajono varžybose dalyvavo ir Palangos miesto turnyro nugalėtojas), Klaipėdos rajonas (kartu su Nida), Šilutė, Skuodas, Plungė;
- 2. Telšių zona – Mažeikiai, Telšiai, Akmenė, Šiaulių rajonas, Kelmė;
- 3. Radviliškio zona – Joniškis, Radviliškis, Pakruojis, Pasvalys, Panevėžio rajonas;
- 4. Anykščių zona – Biržai, Kupiškis, Rokiškis, Zarasai, Anykščiai;
- 5. Ukmergės zona – Utena, Ignalina, Švenčionys, Molėtai, Ukmergė;
- 6. Tauragės zona – Šilalė, Tauragė, Raseiniai, Jurbarkas;
- 7. Kėdainių zona – Kėdainiai, Jonava, Kaišiadorys, Kauno rajonas, Prienai;
- 8. Varėnos zona – Širvintos, Vilniaus rajonas, Trakai, Eišiškės, Varėna (kartu su Druskininkais);
- 9. Kapsuko zona – Šakiai, Vilkaviškis, Kapsukas, Alytus, Lazdijai.
- III etapas buvo respublikinis, jis vyko nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio 13 d.[3] Jame dalyvavo aukščiausiosios lygos komandos, 9 zonų nugalėtojos, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų nugalėtojai, Kauno ir Vilniaus miestų finalininkai. Pirmą kartą „Tiesos“ taurės istorijoje į pusfinalį nepateko nė viena Kauno komanda.
Komandos
Galutiniai komandų pasiekimai | |
---|---|
Taurė |
|
Finalas |
|
1/2 finalo |
|
1/4 finalo |
|
1/8 finalo |
|
1/16 finalo |
|
Rajonų etapai
Akmenės rajonas
Žaidė 6 komandos.
Ketvirtfinalis | Pusfinalis | ||||||||
SMK Akmenė | 5 | ||||||||
Profesinė technikos mokykla Viekšniai | 1 | ||||||||
Daukanto kolūkis Papilė | 7 | ||||||||
Vidurinė mokykla Papilė | 0 | ||||||||
Daukanto kolūkis Papilė | 2 | ||||||||
TŪ Agluonai | 1 | ||||||||
Finalas | |||||||||
SMK Akmenė | Daukanto kolūkis Papilė | ||||||||
4 | 2 | ||||||||
Kapsuko rajonas
Žaidė keliolika komandų.
Kauno rajonas
Kėdainių rajonas
Dalyvavo 7 komandos.
Kupiškio rajonas
Radviliškio rajonas
Žaidė keliolika komandų.
Telšių rajonas
Žaidė keliolika komandų.
Miestų ir zonų etapai
Varžybos vyko sklandžiau nei rajonų etapuose.
1 zona
2 zona
3 zona
4 zona
5 zona
Pusfinalis | Finalas | ||||||||
Baldininkas Ukmergė | Modulis Pabradė | ||||||||
4 | 2 | ||||||||
Kadangi iš varžybų iškrito Vienybė Ukmergė, nuspręsta sudaryti miesto rinktinę, kur pateko 6 „Vienybės“ žaidėjai. Afera paaiškėjo tik turnyro pusfinalyje.
6 zona
7 zona
Pusfinalis | Finalas | ||||||||
Chemikas Kėdainiai | Vairas Prienai | ||||||||
3 | 0 | ||||||||
8 zona
9 zona
Ketvirtfinalis | Pusfinalis | ||||||||
Orija Kalvarija | 3 | ||||||||
Metalas Vilkaviškis | 0 | ||||||||
Orija Kalvarija | 3 | ||||||||
Zanavykas Šakiai | 2 | ||||||||
Finalas | |||||||||
Orija Kalvarija | Dainava Alytus | ||||||||
3 | 1 | ||||||||
Kauno miestas
Klaipėdos miestas
Pusfinalis | Finalas | ||||||||
Maistas Klaipėda | Baltija Klaipėda | ||||||||
4 | 0 | ||||||||
Panevėžio miestas
Šiaulių miestas
Pusfinalis | Finalas | ||||||||
Tauras Šiauliai | 4 | ||||||||
Elnias-2 Šiauliai | 3 | ||||||||
Tauras Šiauliai | MSK Sakalas Šiauliai | ||||||||
2 | 0 | ||||||||
MSK Sakalas Šiauliai | 5 | ||||||||
Remonto mechaninės dirbtuvės Šiauliai | 2 | ||||||||
Vilniaus miestas
- 1/2 finalo pralaimėjo: Elfa Vilnius
Pusfinalis | Finalas | ||||||||
Pažanga Vilnius | Kaitra Lentvaris | ||||||||
5 | 0 | ||||||||
Pagrindiniai etapai
„Atmosferos“ ir „Elnio“ rungtynėse (2-1) Panevėžio komandoje žaidė 2 neregistruoti futbolininkai, todėl pergalė anuliuota ir priskirta Šiaulių komandai.
„Pažangos“ ir „Baldininko“ rungtynės baigėsi 0-1, tačiau vilniečiai rezultatą užprotestavo, kadangi „Baldininko“ komandoje žaidė ir futbolininkai iš Vienybė Ukmergė klubo.[7] Nutarta rungtynes peržaisti, bet ukmergiškiams neatvykus, jiems buvo įskaitytas techninis pralaimėjimas.[8]
- Išsamiau apie finalines rungtynes žr. 1968 m. Lietuvos futbolo taurės finalas.
TSRS kolektyvų taurė
„Nevėžio“ komanda šešioliktfinalyje įveikė Sputnik Minsk ekipą 1-0, bet aštuntfinalyje pralaimėjo Zara Artemovsk ekipai 1-2.
Šaltiniai
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1968-08-13
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1968-06-22
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 6 (1965–1968 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 2001. // 65 psl.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // 157 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Ąžuolo šaknys“ (istorinė apybraiža). – Utena, leidykla „Indra“, 2007. ISBN 978-9955-676-55-3. // 78 p.
- ↑ Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // 193 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Ąžuolo šaknys“ (istorinė apybraiža). – Utena, leidykla „Indra“, 2007. ISBN 978-9955-676-55-3. // 79 p.
- ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922–1997 m.“ (istorinė apybraiža). – Vilnius, „Diemedis“, 1997. ISBN 9986-23-034-9. // 138 p.
- Laikraštis „Sportas“. // 1968 m.
- Laikraštis „Tiesa“. // 1968 m.
- Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 586–588 p.
|